Deanuleagis, Roavesavvonis Hans Ovllá Hánsa, Hans Kitti šiljus liššá njurgu, go son láddje ain oasi su gittiid liššáin ja goikadahttá suinniid árbevirolaš vuogi mielde hášiin.
Dán áigge bealdduin oidnojit vilges spáppat, plastihka sisa gissojuvvon suoinnit, muhto su šiljus eai. Go ieš gieđaiguin bargá, dat buktá movtta ja seastáhan vel ruđage.
– Stuorra plastihkkaspáppaid gieđahallan ja duoddarii fievrredeapmi lea divrasut, go dasa dárbbašuvvo tráktor. Daid stuorra spáppaid galgá vuos doalvut boazoáiddi lusa, biđget bihtáide ja dasto vel fievrredit duoddarii bohccuid lusa. Dat visot máksá, čilge Kitti.
77-jahkásaš Kitti ii dieđe máŋgasa, geat ain láddjejit liššáin, nu mo son.
– Gánske Anáris lea muhtin, gii ain geavaha liššá láddjemii. Lea dat muhtumat geat oidnojit muhtumin vehá láddjemin liššán, vai besset hervvoštallat mahkáš, čaibmá Kitti.
Bastilis liššá ávju lea bealli barggus
Liššáin beassá láddjet aiddo dálu ja miestagiid guoras, doppe gosa mašiinnat eai ole.
Kitti deattuha, ahte liššán láddjemis lea dehálaš, ahte liššá ávju lea bastil ja riekta savdnjojuvvon. Earenomážit ávjju geahči galgá leat bastil.
– Láddjemis ii leat dehálaš dat fápmu, baicce rivttes teknihkka, Hans Ovllá Hánsa muitala.
Go lea bastilis liššá, sáhttá geahppadit bargat, iige láddjejeaddji oba váibbage.
– Munhan gal in leat šat dakkár go ledjen nuorran. Lean juo 77 jagi deavdán, ii sáhte dadjat ahte lean šat miige gánda gal, Kitti mojohallá.
Duhtavaš, go oaidná iežas barggu bohtosiid goikamin
Kitti háše dološ vuogi mielde visot suinniid ja dat goiket gulul geasi áigge. Seammás šilju maid čábbu.
– Hášet leat ollu čábbábut oaidnit, go dat máŋggajahkásaš plastihkain páhkkejuvvon jorbálasat bealddu ravddas, maid ealggatge leat vel gaikkodan.
Duđavašhan vel ieš lea, go oaidná daid.
– Beasan oaidnit, ahte lean ožžon áigái, ja dasa lassin leabbana vel fiinna hádja birrasii.
Ovdal olbmot čoahkkanedje suoidnebargguide veahkehit nubbi nuppi, ja dát árbevierru joatkašuvvá ain Kitti šiljus. Oahppásat bohtet ainge Kitti guoktái veahkkin hášet suinniid. Dat lea seammás ovttaseallin ja gallestallan, áibbas dego dolin.
Hášejuvvon suinniid lebbe biegga, iige dárbbaš tráktorin biđget
Hášes goikaduvvon, geahppa suinniid lea álki fievrredit duoddarii bohccuide. Sus lea oanehaš mátki eallorávdii, dohko lea dušše 10 kilomehtera.
Goikesuinniid ii dárbbaš tráktorin biđget, daid lea baicca álki dálvit lebbet duoddarii biekka fárus.
– Mu goikesuinniid doalvun bohccuide ii mávsse earágo váivvi ja barggu ilu, lohká Kitti.
