Ikškilė
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Ikškilė latv. Ikšķile | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Latvija |
| Istorinis regionas |  Vidžemė |
| Savivaldybė | Uogrės savivaldybė |
| Gyventojų | 7 589 |
| Plotas | 5,12 km² |
| Tankumas | 1 482 žm./km² |
| Altitudė | 38 m |
| Pašto kodas | 5052 |
| Tinklalapis | www.ikskile.lv |
 Vikiteka | Ikškilė |
Ikškilė (latv. Ikšķile, lyv. Ikškilā, lyviškai ikš 'vienas' + kilā 'kaimas') – Latvijos miestas, kurį galima vadinti vienu seniausių miestų Latvijos teritorijoje (anksčiau paminėta tik Ludza - 1177 m.). Miestas įkurtas 1185 m. labai palankioje geografinėje padėtyje, 28 km nuo Latvijos sostinės Rygos, prie Dauguvos upės. 7589 gyventojai (2021 m.).[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestui pavadinimą davė lyviai, keliavę per Dauguvos upę. 1185 m. Dauguvos krante buvo pastatytas pirmasis mūrinis pastatas Baltijoje – Livonijos vyskupo bažnyčia. Pastačius Rygos hidroelektrinę (1966–1974), Dauguvos vandens lygis buvo pakeltas tiek, kad bažnyčios griuvėsiai pakliuvo į naujai suformuotą salą. Ši buvo pavadinta Šv. Meinardo sala, pirmojo Ikškilės vyskupo Meinardo vardu.
Miesto teisės nuo 1992 m. 2004–2021 m. buvo Ikškilės savivaldybės administracinis centras.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas įsikūręs pietrytinėje Vidurio Latvijos žemumos dalyje.[2]
Sausio mėnesio vidutinė temperatūra būna nuo –5,5 °C iki –6 °C, o liepą +17 °C. Kritulių kiekis per metus sudaro 700–750 mm.[2]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dailininko J. Kugos namas
Bažnyčios griuvėsiai
Geležinkelio stotis
Liuteronų bažnyčia
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ikšķile. Informācija par objektu, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2021-07-08.
- 1 2 Latvijas ģeogrāfijas atlants - Latvia geografia atlaso. "Jāņa sēta", 2020
| ||||||||
