Biblas
| Biblas جبيل | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Libanas |
| Muchafaza | Kalnų Libano muchafaza |
| Gyventojų | 50 000[1] |
| Plotas | 5 km² |
| Tankumas | 10 000 žm./km² |
 Vikiteka | Biblas |
 UNESCO |
(angl.) (pranc.): 295 |
Biblas (sen. gr. Βύβλος), Gebalis (hebr. גְבַל = Gebal), Džubailis (arab. جبيل = Jubayl) − miestas vakarų Libane, Kalnų Libano muchafazoje, Viduržemio jūros pakrantėje, 32 km į šiaurę nuo Beiruto. Veikia Libano amerikiečių universiteto filialas. Svarbus turistinis centras. Dauguma miesto gyventojų − maronitai (Rytų katalikų atšaka).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biblas − vienas seniausių ir savo laiku įtakingiausių Levanto miestų. Dabartinė miesto teritorija apgyvendinta maždaug prieš 9000 metų. Pats miestas pradėjo formuotis 3 tūkstantmetyje pr. m. e., tai sutapo su finikiečių civilizacijos atsiradimu. Finikiečių ji buvo vadinamas Gublu (finik. 𐤂𐤁𐤋 = GBL). 3−2 tūkstantmetyje pr. m. e. Biblas buvo svarbiausias Finikijos uostas, amatų ir prekybos centras. Ilgą laiką miestas intensyviai prekiavo su senovės Egiptu. XIII a. pr. m. e. Bible sukurtas finikiečių raštas. VIII−VII a. pr. m. e. miestas tapo pavaldus Asirijai, vėliau − Persijai. XI−X a. pr. m. e. iškilus Tyrui ir Sidonui, Biblas prarado ankstesnę reikšmę.
332 m. pr. m. e. Biblą užkariavo Aleksandras Makedonietis. Vėliau čia suklestėjo Adonio kultas, pastatyta šventykla, teatras. Iškilus krikščionybei tapo vyskupijos centru. Vėliau miestas užkariautas musulmonų. 1098 m. miestas užimtas kryžininkų (vadintas Gibletu), vėl suklestėjo kaip prekybos centras ir karinė bazė. 1266 m. užkariautas mameliukų, vėliau valdytas osmanų.
Paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biblo archeologiniai kasinėjimai pradėti 1863 m., sistemingi − nuo 1921 m. Atrasti miesto globėjos Baalat Gebalos ir karo dievo Rešefo šventyklų griuvėsiai (iš 3 tūkstantmečio pr. m. e.), karaliaus Ahiramo sarkofagas (X a. pr. m. e.) su seniausiu finikietišku įrašu (neiššifruotas)[2]. Gausu graikų-romėnų laikotarpio statinių: teatras, bazilika, kolonada ir kt. pastatų griuvėsiai. Yra XII a. kryžininkų pilis, 1116 m. statyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, miesto sienos. Taip pat yra senoviškas arabų prekybinis kvartalas (sukas), vaško figūrų muziejus ir kt.
1984 m. Biblas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[3]
Kryžininkų pilis
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Senojo miesto liekanos
Romėnų šventyklos liekanos
_1.jpg)
_4.jpg)
Susiję pasaulio paveldo objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tunisas: Kartaginos archeologinė vietovė (1979)
Libija: Leptis Magna archeologinė vietovė (1982)- Libanas: Tyras (1984, pavojuje nuo 2026)
- Tunisas: Pūnų miestas Kerkuanas ir jo nekropolis (1985)
Izraelis: Senasis Akrės miestas (2001)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lebanon: Agglomerations and Cities, citypopulation.de
- ↑ Biblas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ Byblos
| ||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||
