Nahua
| Nahua | |
|---|---|
 Nahua mergaitės | |
| Gyventojų skaičius | ~1,6 mln. |
| Populiacija šalyse |  Meksika,  Salvadoras,  Nikaragva,  Hondūras |
| Kalba (-os) | nahuatlių, ispanų |
| Religijos | katalikybė, kai kur - vietiniai tikėjimai |
| Giminingos etninės grupės | pipiliai, nikarao (tauta) |
 Vikiteka: | Nahua |
Nahua (savivardis nahua, nawat) – indėnų tauta (tautų grupė), gyvenanti centrinėje Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje. Kalba jutų-actekų kalbų šeimai priklausančiais nahuatlių kalbos dialektais.
Savivardis kilęs iš veiksmažodžio nāhuat(i) („šnekėti suprantamai, aiškiai“). Iš jo kilę žodžiai nāhuatl („suprantama kalba“), Nāhuatlācah, („žmonės, kalbantys suprantamai“). Taigi, tauta buvo apibrėžiama pagal suprantamą kalbą. Jai priešingas buvo terminas popolukai, t.y. „žmonės, kalbantys nesuprantamai“.[1]
Meksikoje 2020 m. buvo 1,6 mln. žmonių, mokančių nahuatlių kalbą, iš jų 112 tūkst. buvo vienkalbiai.[2] Dalis nahua žmonių dabar yra pamiršę savo kalbą ir moka tik ispaniškai. Kadangi Meksikoje nevedami surašymai pagal tautinę tapatybę, nėra žinoma, kiek šalyje gyvena save nahua laikančių gyventojų. Kai kuriais skaičiavimais jų skaičius gali siekti ir 2,5 mln.[3] Daugiausia nahua gyvena Pueblos, Gerero, Verakruso, Idalgo, San Luis Potosi valstijose.
Pagal kalbos vartotojų skaičių nauatliai yra didžiausia indėnų tauta Šiaurės Amerikoje ir trečia pagal dydį (po kečujų ir guaranių) Amerikos žemyne.[4]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad nahua protėviai pradžioje gyveno teritorijoje, kuri driekėsi dabartinėje šiaurės vakarų Meksikoje (Durango ir Najarito valstijos). Nahua legendoe ši teritorija yra vadinama Actlanu („Garnių žeme“). Dabar čia išlikę tiesioginiai jų palikuonys yra meksikanerai (Durango nahua), gyvenę netoli uičiolių ir korų. Iš čia nuo kitų jutų atskilo pirmoji nahua banga, kuri IV a. migravo į pietus, į Oašakos pajūrį ir tapo žinomi kaip počutekai.[5]
Vėliau, apie VI a., prasidėjo didžioji nahua ekspansija į Centrinę Meksiką. Čia jie susidūrė su vietinėmis tautomis, kalbėjusiomis otomangų, totonakų, utoactekų kalbomis. Jos buvo sukūrę aukšto lygio Teotihuakano civilizaciją. Ateiviai maišėsi su vietiniais, perdavė jiems savo kalbą ir perėmė civilizuotų tautų pasiekimus bei kai kuriuos kalbinius ypatumus.[6] IX a. jie įsikūrė centrinės Meksikos slėniuose ir tapo galingiausia regiono tauta, žinoma kaip toltekai. Jų karinės ekspansijos siekė toli į pietus ir padėjo išplatinti nauatlių kalbą kaip lingua franca po didžiąją dalį Mezoamerikos.
XI a. į Centrinę Meksiką iš šiaurės atėjo trečioji nahua banga, kurią sudarė septynios nahua gentys. Jos savo tėvyne laikė Čikomoctoką (Chicomoztoc, „Septynių olų vieta“). Tai buvo tepanekai, akolhua, tlaškaltekai, šočimilkai, tlahuikai, čialkai ir mešikai (actekai). Jie išstūmė toltekus į pietus ir maišėsi su jais. Taip susiformavo pažangi nauatlių kultūra su raštija, knygomis, kalendoriumi, sudėtinga religine sistema.
Netrukus viena iš genčių, mešikai, sukūrė Actekų imperiją, kuri užvaldė didžiąją dalį Mezoamerikos ir dar labiau padėjo įsitvirtinti nahuatlių kalbai. Ji tapo lingua franca visoje Mezoamerikoje iškyrus Majų regioną.
Tiek Toltekų, tiek Actekų imperijų laikais nahua kurė savo kolonijas pietuose paplisdami plačiai po Centrinę Ameriką, iki pat dabartinės Kosta Rikos:
- Šiaurės Hondūre ties Truchiljo miestu įsikūrė nahua atšaka papajekai (isp. Papayeca). Nahua kultūrinė įtaka buvo stipri ir Ulua upės slėnyje.
- Salvadore nahua atšaka pipiliai sukūrė Kuskatlano valstybę.
- Vakarų Nikaragvoje dominavo nikarao indėnai, sukūrę daug smulkių kasikatų, kurių svarbiausias buvo Kuakapotlanas.
Po ispanų užkariavimo XVI a. sunaikinus Actekų imperiją ir kitas nahua valstybes, jie asimiliavosi su atvykėliais iš Europos. Didelė dalis jų ilgainiui prarado kalbą, tačiau išsaugojo atskirą tapatybę.
Dauguma nahua žmonių verčiasi žemės ūkiu.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Karttunen, Frances (1992). An analytical dictionary of Nahuatl. Norman: University of Oklahoma Press. pp. 156–157. ISBN 0806124210.
- ↑ „Ethnic Identity in the 2020 Mexican Census“. Indigenous Mexico. Retrieved 29 March 2024.
- ↑ „Atlas de los Pueblos Indígenas de México“. Instituto Nacional de los Pueblos Indígenas. 2020.
- ↑ Ethnologue (2021)
- ↑ Suárez, Jorge A. (1983). The Mesoamerian Indian Languages. Cambridge Languages Surveys series. London: Cambridge University Press. ISBN 0-521-22834-4.
- ↑ Kaufman, Terrence (2001). „The history of the Nawa language group from the earliest times to the sixteenth century: some initial results“. Project for the Documentation of the Languages of Mesoamerica.
| |||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
