Ruhola Chomeinis
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Didysis ajatola Ruhola Chomeinis | |
|---|---|
| Didysis revoliucijos vadas | |
| Gimė | 1900 m. gegužės 17 d. Chomeinas, Persija |
| Mirė | 1989 m. birželio 3 d. (89 metai) Teheranas, Iranas |
| Sutuoktinis (-ė) | Chadidžė Sakafi |
| Vaikai | Ahmadas, Mostafa, Hasanas, Hoseinas, Ali Chomeinis, Zahra, Atefė |
| Didysis revoliucijos vadas | |
| Kelintas | 1-asis |
| Ėjo pareigas | 1979 m. gruodžio 3 d. – 1989 m. birželio 3 d. |
| Vėlesnis | Ali Chamenėjus |
| Ruhola Chomeinis | |
Ruhola Chomeinis, Didysis ajatola imamas sajedas (pers. روحالله خمینی = Rūḥallāh Khumaynī; 1900 m. gegužės 17 d. Chomeine – 1989 m. birželio 3 d. Teherane) − Irano politinis ir religinis lyderis, valdęs nuo 1979 m. iki savo mirties 1989 m. Irano Islamo Respublikos įkūrėjas, 1979 m. Irano revoliucijos vadovas, kurios metu nuverstas Šachas Mohamedas Reza Pahlavis, tai tapo Persijos monarchijos pabaiga. Po revoliucijos Ruhola Chomeinis tapo pirmuoju aukščiausiuoju šalies vadovu – Islamo Respublikos konstitucijoje buvo nustatytas aukščiausio rango politiniu ir religiniu tautos autoritetu. Didžiąją jo valdymo laikotarpio dalį užėmė 1980–1988 m. Irano ir Irako karas. 1989 m. birželio 4 d. jį pakeitė Ali Chamenėjus. Dabar Ruhola Chomeinis dažnai vadinamas tiesiog Imamu – Vadovu.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Chomeine, 50 km į pietryčius nuo Arako (pagal gimtąjį miestą ir jo pavardė). Jo seneliai buvo mulos. Būdamas 5 metų amžiaus neteko tėvo.[1]
Politinė karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėl konfrontacijos kurso su monarchija Chomeinis septintajame XX a. dešimtmetyje buvo ištremtas į užsienį. 1979 m. vasario 1 d. Ajatola Chomeinis grįžo iš emigracijos Prancūzijoje į Iraną, kai šalį dėl islamo revoliucinės suirutės paliko Vakarų remtas šachas Mohamedas Reza Pahlavis. Ajatola tuoj pat pradėjo priešišką kampaniją prieš Vakarus ir JAV. Šacho vyriausybė, dešimtmečius gavusi JAV finansinę ir karinę paramą, išnyko be pėdsako, ir ajatola buvo paskelbtas neginčijamu dvasiniu ir pasaulietiniu Irano vadovu. Pabėgęs šachas su šeima rado prieglobstį JAV, ten gydėsi nuo kraujo vėžio.
Ajatolos neapykantos Jungtinėms Valstijoms kampanija viršūnę pasiekė lapkričio 4 d., kai minia jaunų revoliucionierių užgrobė JAV ambasadą ir jos darbuotojus paėmė įkaitais. Pažadėta juos išlaisvinti tuo atveju, jeigu JAV išduos šachą ir Irane jis bus teisiamas už nusikaltimus žmonėms. Ajatola Chomeini palaimino JAV įkaitų paėmimą ir laikymą − precedento civilizuotame pasaulyje neturintį veiksmą. 1981 m. sausio 20 d. Iranas paleido įkaitus, kai JAV prezidentu, vietoje Džimio Karterio, buvo prisaikdintas Ronaldas Reiganas.
1989 m. vasario 24 d. ajatola Chomeinis paskelbė fatvą, rekomenduojančią, kad tikintys musulmonai nužudytų Salmaną Rušdį, už rašytojo galvą buvo pažadėtas milijonas dolerių. Tą pačią dieną islamo fundamentalistai užpuolė britų ambasadą Bombėjuje, o kovo 4 d. Iranas nutraukė diplomatinius santykius su Didžiąja Britanija.
Ajatola Chomeinis mirė 1989 m. birželio 3 d., būdamas 86 metų amžiaus. Jo laidotuvėse dalyvavo apie 10 milijonų iraniečių.
Po ajatolos Ruholos Chomeinio mirties Irano valstybės vadovu tapo ajatola Ali Chamenėjus. Prezidentas yra tik antrasis asmuo Irane, vyriausybės vadovas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ruhollah Khomeini. Britannica.com (tikrinta 2022-04-01).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Chomeini internetinė svetainė Archyvuota kopija 2015-02-09 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
