Ion Iliescu
| Ion Iliescu | |
|---|---|
| Rumunijos prezidentas | |
.jpg) | |
| Gimė | 1930 m. kovo 3 d. Oltenica, Rumunija |
| Mirė | 2025 m. rugpjūčio 5 d. (95 metai) Bukareštas, Rumunija |
| Rumunijos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1990 m. birželio 20 d. – 1996 m. lapkričio 29 d. |
| Ankstesnis | Nicolae Ceaușescu |
| Vėlesnis | Emil Constantinescu |
| Ėjo pareigas | 2000 m. gruodžio 20 d. – 2004 m. gruodžio 20 d. |
| Ankstesnis | Emil Constantinescu |
| Vėlesnis | Traian Băsescu |
| Partija | Rumunijos socialdemokratų partija |
 Vikiteka | Ion Iliescu |
| Parašas | |
 | |
Jonas Iliesku (rumun. Ion Iliescu; 1930 m. kovo 3 d. – 2025 m. rugpjūčio 5 d.)[1] – Rumunijos politikas, 1990–1996 ir 2000–2004 m. prezidentas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išsilavinimas ir ankstyva karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iliescu mokėsi Bukarešto politechnikos institute, o 1955 m. baigė Maskvos energetikos institutą. 1953 m. įstojo į Rumunijos komunistų partiją. 7-ajame dešimtmetyje kilo partinėje hierarchijoje – 1967–1971 m. buvo Komunistinio jaunimo sąjungos pirmasis sekretorius ir tuo pačiu jaunimo reikalų ministras.[2]
Politinė veikla komunistinėje Rumunijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1968–1984 m. dirbo Rumunijos komunistų partijos Centro komitete, o 1971 m. buvo paskirtas Centro komiteto propagandos sekretoriumi. Tačiau netrukus jo santykiai su partijos vadovu Nicolae Ceaușescu pašlijo – manoma, kad Ceaușescu jį laikė potencialiu konkurentu. Dėl to Iliescu neteko įtakingų pareigų, o jo karjera buvo apribota regioniniu lygmeniu: 1971–1974 m. dirbo Timišo apskrities tarybos pirmininko pavaduotoju, 1974–1979 m. – Jasų apskrities tarybos pirmininku. 1979–1989 m. vadovavo techninės literatūros leidyklai Editura Tehnică Bukarešte.[3]
Revoliucija ir prezidentavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1989 m. gruodį, nuvertus N. Ceaușescu režimą, Iliescu tapo Nacionalinio gelbėjimo fronto pirmininku, o 1990 m. pradžioje – Nacionalinės vienybės laikinosios tarybos vadovu. Tų pačių metų vasarį buvo išrinktas pirmuoju pokomunistinės Rumunijos prezidentu. Jis perrinktas 1992 m., o trečiąją kadenciją iškovojo 2000 m. Per jo valdymą Rumunija 2004 m. tapo NATO nare ir pradėjo derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą (įstojo 2007 m.).[3]
Vėlesnė politinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1997–2005 m. Iliescu vadovavo Rumunijos socialdemokratų partijai, o nuo 2006 m. tapo jos garbės pirmininku. 2004–2008 m. buvo Rumunijos Senato narys.[2]
Teisiniai kaltinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2018 m. Iliescu sulaukė kaltinimų nusikaltimais žmoniškumui dėl jo vaidmens 1989 m. revoliucijoje. Teigta, kad jis pritarė karinėms priemonėms ir manipuliavo informacija, sukeldamas paniką bei nereikalingą smurtą. Dėl sveikatos problemų ir COVID-19 pandemijos procesas 2020 m. buvo sustabdytas, o tų pačių metų gruodį – nutrauktas.[3][2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Eidamas 96-uosius mirė buvęs Rumunijos prezidentas Ionas Iliescu. LRT. 2025-08-05. Nuoroda tikrinta 2025-08-23.
- 1 2 3 Ion Iliescu. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2025-08-23.
- 1 2 3 Ion Iliescu. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2019-01-31. Nuoroda tikrinta 2025-08-23.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Nicolae Ceaușescu |
Rumunijos prezidentas 1990–1996 |
Po to: Emil Constantinescu |
| Prieš tai: Emil Constantinescu |
Rumunijos prezidentas 2000–2004 |
Po to: Traian Băsescu |
