Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Dikìso kultūra (isp. cultura del Diquís) – archeologinė ikikolumbinė kultūra dab. Kosta Rikos teritorijoje, klestėjusi nuo II tūkst. pr. m. e. iki XVI a. Kultūra priskiriama Sąsmaukos-Kolumbijos kultūrinei zonai. Jos kūrėjų tiesioginiai palikuonys yra indėnai borukai, kalbantys čibčų kalba. Pavadinimą kultūrai davė Terabos upė, kuri borukų kalba vadinama Dí´Crí, t.y. „Didžiuoju vandeniu“. Šios ir kelių mažesnių upių baseinai formavo Dikiso kultūros teritoriją (~10 tūkst. km²). Buvo dabartinės Puntarenaso provincijos pietrytinėje dalyje. Pietuose teritoriją skalavo Ramusis vandenynas. Šiaurėje teritorija ribojosi su Talamankos kalnagūbriu, o šiaurės vakaruose – su uetarų teritorijomis. Kraštui būdinga įvairi topografija, įskaitant aukštus kalnus, slėnius ir pakrančių lygumas. Klimatas yra tropinis sausas, su dviem aiškiai apibrėžtais metų laikais. Tuo metu buvo gausiai apaugęs tropiniais miškais. Atskiruose slėniuose gyveno skirtingos čibčų gentys. Terabos žemupyje gyveno brunkai (brunca), o aukštupyje – burukakai (burucaca) ir kotai (coto, coctú). Ramiojo vandenyno pakrantėje gyveno kepojai (quepoa), aplink Dulsės įlanką – turukakai (turucaca), Burikos pusiasalyje – burikai (burica). |
gegužės 18 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis – piliakalnis Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Kupiškio, Lėvens kairiajame krante, ties jo santaka su Aukštupio upeliu. Pasiekiamas nuo Kupiškio bažnyčios šiaurinio galo važiuojant 250 m į šiaurės vakarus Muziejaus gatve, pavažiavus į dešinę Piliakalnio gatve 500 m. Prie piliakalnio šiaurės rytų papėdės galima privažiuoti Pergalės ir Vėžionių gatvėmis, iš jos pasukus į kairę vakarų kryptimi link užtvankos, kur yra mašinų stovėjimo aikštelė. Iš šiaurės piliakalnį juosia Aukštupio, iš vakarų – Lėvens slėnis, iš rytų – dauba, pietinėje pusėje yra aukštuma. Aikštelė pailga, 110x40 m dydžio, XIX a. buvo ariama. Aikštelės pietiniame pakraštyje buvo pylimas, išliko jo liekanų. Šiaurės rytų ir pietiniame šlaite, 4-4,5 m žemiau aikštelės krašto, yra apie 280 m ilgio ir 1,8 m aukščio pylimas, kurio galai siekia apie 50 m ilgio terasą. Aukščiau terasos piliakalnio šlaitas status, nulygintas, žemiau – natūralus. Aikštelė ir piliakalnio rytinis šlaitas apardyti per Pirmąjį pasaulinį karą iškastų apkasų. Šios savaitės iniciatyva yra Lietuvos piliakalniai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
