Velaitai
| Velaitai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | ~1,7 mln. (2007)[1] |
| Populiacija šalyse |  Etiopija |
| Kalba (-os) | velaitų kalba |
| Vėliava |  |
| Religijos | krikščionybė (protestantai) |
| Giminingos etninės grupės | guragiai, oromai, sidamai |
 Vikiteka: | Velaitai |
Velaitai (ወላይታ Welayta), arba volaitai – tautinė grupė pietvakarių Etiopijoje (Gibės regione). Velaitai kalba velaitų kalba, kuri priklauso omotų kalboms (ometų grupei).
Velaitų gyvenama teritorija beveik sutampa su Velaitų zona. Ji yra tarp Gibės upės vakaruose ir ežerų grandinės. Į šiaurę nuo jų gyvena hadijai, į vakarus – daurai, į rytus - sidamai. Pietuose yra Abajos ežeras, gyvena kalbiškai jiems giminingi gamai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Gibės gentinė valstybė: Velaita ወላይታ | |
|---|---|
| Šalis | Velaitų zona |
| Tautos | velaitai |
| Laikotarpis | XIII a.–1894 m. |
| Miestai | Volaita Sodo |
| Valdovas | kawo |
 | |
| Volaita apie XV a. | |
XIII a. velaitai sukūrė Velaitos (Velamo) valstybę. Tai buvo viena stipriausių Didžiojo Damoto gentinių valstybėlių, egzistavusi prieš XVI a. oromo migraciją. Legendos mini daugiau nei 50 valstybės valdovų, tituluojamų kawo, kurie priklausė Malų (Malla) ir Arudžia (Arujia) dinastijoms.[2] XIII a. ji pateko į Damoto hegemoniją. Žymiausias to meto valdovas buvo Motolomi Sato, apie kurį pasakojama daug legendų.
Velaita dalyvavo vietinėje prekyboje. Kaip atsiskaitymo priemonė buvo naudojami medvilnės siūlų ritiniai (shalwa) ir geležinės lazdelės (ማርጯ marchuwa). XIV a. Velaita kartu su kitomis regiono valstybėmis tapo Etiopijos imperijos vasale.[3]
XVI a. II pusėje Velaita buvo ne kartą puldinėjama oromo genčių. Maždaug tuo metu į valdžią atėjo nauja Tigrės dinastija, kuri valdė iki pat XIX a.[4] XVII a. valdovas Gazenja sugebėjo atmušti oromų antpuolius, tačiau nusilpusi Velaita pateko į kaimyninės Kafos vasalinę priklausomybę. XVII a. atsigavusi valstybė sugebėjo prisijungti kaimyninį Daurą ir išplėsti savo teritorijas į pietus, tapdama viena galingiausių regiono valstybių.[5] Ji suvienijo visą ometų kalbomis kalbančių tautelių regioną.
Valdant valdovui Tona Gaga (1890-95), valstybė buvo nukariauta imperatoriaus Meneliko II ir inkorporuota į Etiopijos imperijos sudėtį. Tai pavyko po nuožmių karų, kuriuose nukentėjo abi pusės.[6] XX a. vakarų misionierių dėka velaitų tarpe išplito krikščionybė (protestantizmas).
Nuo 1974 m. velaitai administruoti Sidamų provincijoje. 1991 m. perkuriant Etiopiją, velaitams buvo pažadėta nemaža autonomija, tačiau galiausiai jie kartu su ~40 smulkesnių tautų buvo sujungti į daugiaetninį Pietinių tautų, tautybių ir žmonių regioną. Maža to, jie pateko į tą pačią administracinę zoną kartu su daurais, gofais, gamais ir kitomis tautomis. Tik 2000 m., po ilgos kovos, buvo sukurta atskira Velaitų zona.[7] Nuo 2023 m. ji priskirta Pietų Etiopijos regioninei valstijai.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Central Statistical Agency, Ethiopia. "Table 2.2 Percentage Distribution of Major Ethnic Groups: 2007". Summary and Statistical Report of the 2007 Population and Housing Census Results. United Nations Population Fund. p. 16.
- ↑ Beckingham, C.F.; Huntingford, G.W.B. (1954). Some Records of Ethiopia, 1593–1646. London: Hakluyt Society.
- ↑ Aalen, Lovise (24 June 2011). The Politics of Ethnicity in Ethiopia: Actors, Power and Mobilisation under Ethnic Federalism. BRILL. ISBN 978-90-04-20937-4.
- ↑ Berhe, Solomon (June 2018). "The Kingdom of Wolaita (Ethiopia): Military Organization and War, To 1894" (PDF). Galore International Journal of Applied Sciences and Humanities. 2: 1–10.
- ↑ Power consolidation and modernization in precolonial Africa. www.globalscientificjournal.com.
- ↑ Caulk, Richard Alan (2002). "Between the Jaws of Hyenas": A Diplomatic History of Ethiopia (1876-1896). Otto Harrassowitz Verlag. ISBN 978-3-447-04558-2.
- ↑ Aalen, Lovise (2006). "Ethnic Federalism and Self-Determination for Nationalities in a Semi-Authoritarian State: the Case of Ethiopia". International Journal on Minority and Group Rights. 13 (2): 243–261.
| |||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
