Vandalai

Šis straipsnis apie senovės germanų etnosą. Apie tautelę Kamerūne ir Nigerijoje skaitykite straipsnyje Mandarai.

Didysis tautų kraustymasis Romos imperijos teritorijoje. Mėlynai pažymėtas vandalų judėjimas

Vandalai (lot. Vandili, Vanduli, Vandali) – gimininga gotams rytų germanų gentis, V a. per Didįjį Tautų kraustymąsi įsiveržusi į Romos imperiją ir sukūrusi valstybę Šiaurės Afrikoje. 455 m. vandalai, vadovaujami Tenzericho, užpuolė ir užėmė Romą. 468 m. sutriuškino gausų prieš juos siųstą Bizantijos laivyną.

Kilmė

Vandalai tapatinti su Pževorsko kultūra (gyvavusia pietų Lenkijos ir rytų Slovakijos teritorijoje) (žr. Andrzej Kokowski. Die Vandalen in Mitteleuropa). Prieštaringai vertinami galimi vandalų ryšiai su kita, kaip spėjama, germanų gentimi lugiais (lygiais). Gali būti, kad lugiai buvo ankstesnis vandalų pavadinimas arba vandalai priklausė lugių sąjungai.

Vietovardžiai

Žymiausia vietovė, išlaikiusi vandalų pavadinimą, yra Ispanijos sritis Andalūzija, pradžioje vadinta Vandalūzija, o vėliau arabų – al-Andalus.

Reikšmė

Pavadinimas daugelyje kalbų tapo bendriniu ir apibūdina kultūros ir materialinių vertybių niokotoją, gadintoją.

Šaltiniai

• Anderson, John (2001) [1938]. Germania. Bristol Classical Press. ISBN 978-1-85399-503-3. Nuoroda tikrinta 2014-03-09.
• Heather, Peter (2005). The Fall of the Roman Empire: A New History. Macmillan. ISBN 978-0-333-98914-2.
• Wolfram, Herwig (1997). The Roman Empire and Its Germanic Peoples. University of California Press. ISBN 978-0520085114.

Nuorodos

• Sąrašas:Vandalų karaliai