Moldavija

„Moldova“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite Moldova (reikšmės).

Moldovos Respublika rumun. Republica Moldova
Vėliava Herbas
Himnas: „Mūsų kalba“
Moldavija žemėlapyje
Valstybinė kalba	rumunų (moldavų)
Sostinė ir didžiausias miestas	Kišiniovas
Valstybės vadovai  • Prezidentė  • Ministras Pirmininkas  • Parlamento Pirminikas	Maia Sandu Alexandru Munteanu Igor Grosu
Plotas  • Iš viso  • % vandens	33 846 km2 (135) 1,4 %
Gyventojų  • 2024  • Tankis	2 401 200 (140) 82,8 žm./km2 (125)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	2021 12,396 mlrd. $ (144) 4 791 $ (123)
Valiuta	Moldovos lėja (MDL)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+2 (EET) UTC+3 (EEST)
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Sovietų Sąjungos 1991 m. rugpjūčio 27 d.
Interneto kodas	.md
Telefono kodas	+373
Kirčiavimas	Moldãvija, Moldovà

Moldavija (arba Moldova, rumun. Moldova; oficialiai Moldovos Respublika, rumun. Republica Moldova) – valstybė Pietryčių Europoje. Vakaruose ribojasi su Rumunija, šiaurėje, rytuose ir pietuose – su Ukraina. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Kišiniovas. Moldova nuo 1994 m. priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugai. Nepaisant to, nuo 2007 m. šalis siekia tapti ES nare. 2022 m. birželio 23 d. Moldovai suteiktas ES kandidatės statusas.

Etimologija

Šalies vardas kildinamas nuo Moldovos upės, tekančios dabartinės Rumunijos šiaurės rytuose, istoriniame Moldavijos regione. Kita versija teigia, kad vardas kilęs nuo žodžių molta („daug“) ir dava („tvirtovės miestai“).

Istorija

XIV a. Moldavijos kunigaikštystė ribojosi su LDK

Dabartinės Moldovos teritorija iki XIX a. vystėsi kaip neatskiriama Moldavijos kunigaikštystės dalis. Ši kunigaikštystė apėmė Pruto baseiną, t. y. teritorijas dabartinėje rytų Rumunijoje, dalį Ukrainos. Svarbiausios kunigaikštystės žemės buvo į vakarus nuo Pruto, dab. Rumunijoje. Susikūrusi XIV a., jau XVI a. kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, tačiau išsaugojo savarankiškumą ir vietos kunigaikščių (tituluojamų vaivadomis arba gospodariais) dinastiją.

Prielaidos atsirasti dabartinei Moldovai susiformavo 1812 m. po Bukarešto sutarties, kuomet rytinė kunigaikštystės dalis (Besarabijos regionas) buvo aneksuota Rusijos, o vakarinė kunigaikštystės dalis išlaikė autonomiją ir, susijungusi su Valachija, 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę. Besarabija iš dalies atitinka dabartinės Moldovos teritoriją, čia buvo įkurta Besarabijos gubernija.

1917 metais Rumunijos karalystė įvedė savo kariuomenę į Besarabiją. 1918 metais Besarabijos Krašto taryba (Sfatul Ţării) paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie Rumunijos karalystės. Tik ryčiausia Besarabijos teritorija (dab. Padniestrė) liko TSRS sudėtyje ir ten buvo suformuota Moldavijos ATSR. TSRS nepripažino Besarabijos inkorporacijos. Po Molotovo – Ribentropo pakto, 1940 m. Besarabiją okupavo Tarybų Sąjunga. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė Moldovos teritorija) sudaryta Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika.

Po Sovietų Sajungos žlugimo, 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldova paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos.

Padniestrė, Moldovos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 m. paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir de jure išlieka Moldovos dalimi.

Politinė sistema

Valdymo forma – parlamentinė demokratija. Šalies vadovas yra prezidentas. Jį trijų penktųjų balsų dauguma ketveriems metams renka parlamentas. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis Moldavijos prezidentas yra Maja Sandu. Jis pakeitė iš pareigų atsistatydinusį Vladimirą Voroniną. Nuo Moldavijos atsiskyrusiai Padniestrės respublikai ilgus metus nuo nepriklausomybės paskelbimo vadovavo Igoris Smirnovas, 2011 m. prezidentu tapo Jevgenijus Ševčiukas.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų Moldavijos parlamentas. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema.

Administracinis suskirstymas

Moldavijos administracinis suskirstymas

Moldova suskirstyta į 32 rajonus (raion, dgs. raioane), 3 miestų savivaldybes (Kišiniovas, Belcis ir Benderai), du pusiau autonominius regionus (Gagaūzija ir atsiskyręs Padniestrės regionas). Rajonai (skliausteliuose nurodomi centrai):

• Naujųjų Anėnų rajonas (Anenii Noi; Naujieji Anėnai)
• Basarabiaskos rajonas (Basarabeasca; Basarabiaska)
• Bričenio rajonas (Briceni; Bričenis)
• Čimišlijos rajonas (Cimişlia; Čimišlija)
• Dondušenio rajonas (Donduşeni; Dondušenis)
• Drokijos rajonas (Drochia; Drokija)
• Dubosarų rajonas (Dubăsari; Dubosarai)
• Feleščio rajonas (Faleşti; Feleštis)
• Floreščio rajonas (Floreşti; Floreštis)
• Glodenio rajonas (Glodeni; Glodenis)
• Hinčeščio rajonas (Hînceşti; Hinčeštis)
• Jalovenio rajonas (Ialoveni; Jalovenis)
• Jedineco rajonas (Edineţ; Jedinecas)
• Kahulio rajonas (Cahul; Kahulis)
• Kantemyro rajonas (Cantemir; Kantemyras)
• Kelerašio rajonas (Călăraş; Kelerašis)
• Keušenio rajonas (Căuşeni; Keušenis)
• Kriulenio rajonas (Criuleni; Kriulenis)
• Leovos rajonas (Leova; Leova)
• Nisporenio rajonas (Nisporeni; Nisporenis)
• Oknicos rajonas (Ocniţa; Oknica)
• Orhėjaus rajonas (Orhei; Orhėjus)
• Raškanio rajonas (Rîşcani; Raškanis)
• Rezinos rajonas (Rezina; Rezina)
• Sindžerėjaus rajonas (Sîngerei; Sindžerėjus)
• Sorokos rajonas (Soroca; Soroka)
• Strešenio rajonas (Străşeni; Strešenis)
• Šoldeneščio rajonas (Şoldăneşti; Šoldeneštis)
• Štefan Vodės rajonas (Ştefan Voda; Štefan Vodė)
• Taraklijos rajonas (Taraclia; Taraklija)
• Teleneščio rajonas (Teleneşti; Teleneštis)
• Ungenio rajonas (Ungheni; Ungenis)

Geografija

Kodrai

Vakarinę Moldavijos sieną sudaro Prutas, įtekantis į Dunojų netoli pietinės Moldavijos sienos. Rytinėje šalies dalyje išilgai iš šiaurės rytų į pietus teka kita upė – Dniestras, kurio kairiajame krante yra nepripažinta Padniestrės teritorija (apie 12 % šalies teritorijos). Tarp Pruto ir Dniestro yra didžioji šalies dalis, istorinis Besarabijos regionas. Kitos didesnės upės: Reutas, Bikas, Botna, teka praktiškai paraleliai ir įteka į Dniestrą.

Nors Moldova labai arti Juodosios jūros, tiesioginio priėjimo neturi. Vyrauja lygumos, šiaurinė dalis šiek tiek miškinga, kalvota, bet didžiausias aukštis neviršija 430 m (aukščiausias taškas – Dealul Bălăneşti). Pietuose – derlingos juodžemio stepės.

Moldavijos klimatas vidutinis kontinentinis: šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Dėl šilto ir sauso klimato plačiai auginami vaisiai ir vynuogės.

Ekonomika

Moldavijos lėjos

Svarbiausios ūkio šakos – žemės ūkis ir susijusi perdirbamoji pramonė. Daugiau kaip septyni dešimtadaliai Moldavijos žemės – derlingas juodžemis. Pagrindinės žemės ūkio kultūros – kviečiai, tabakas, kukurūzai ir saulėgrąžos. Šalies pietuose auginamos vynuogės. Vynininkystė – viena iš nedaugelio pramonės šakų, tebeklestinčių po 1991 m., kai šalis tapo nepriklausoma. Moldavijos žemės ūkyje dirba 39 % ekonomiškai aktyvių gyventojų, žemės ūkio produktai sudaro daugumą šalies eksporto. Svarbi ir maisto perdirbimo pramonė, pagaminanti 42 % Moldavijos pramonės produkcijos.

2009 m. Moldavijos bendras vidaus produktas (perkamosios galios paritetas) buvo 9 986 mlrd. JAV dolerių. Tais pačiais metais BVP vienam žmogui teko 2 300 JAV dolerių. Pagrindiniai mainų partneriai yra Rusija, Ukraina, Rumunija. 2008 m. eksporto partneriai: Marokas (48,1 %), Rusija (14,8 %), Rumunija (8,1 %), Italija (5 %). BVP pagal sektorius: žemės ūkis (40,6 %), pramonė (16 %), paslaugų sektorius (43,3 %) (2005 m.)

Demografija

Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcis, Tiraspolis, Benderai.

Tautinė gyventojų sudėtis gana marga. Remiantis paskutiniu 2004 m. Moldavijos gyventojų surašymu , ir tais pačiais metais atsiskyrusioje Padniestrėje vykdytu surašymu, didžiausią tautinę grupę sudaro moldavai (69,62 %). Mažesnio dydžio yra ukrainiečių (11,23 %) ir rusų (9,39 %) tautinės grupės, kurių didžioji dalis gyvena Padniestrės regione.

Be šių pagrindinių grupių Moldovoje gyvena 3,85 % gagaūzų, kalbančių gagaūzų kalba (priklausančia tiurkų kalbų grupei), 2 % bulgarų, 1,5 % žydų ir kitų mažesnių tautinių grupių atstovai.

Rumunais surašymų duomenimis save laikė 1,87 % gyventojų (2,17 % – Moldovoje ir 0,05 % – Padniestrėje), tačiau rumunų ir moldavų etnosai dėl lingvistinės ir istorinės bendrystės persikloja: surašymo metu, 18,8 % save moldavais identifikavusių žmonių, savo gimtąją kalbą pavadino rumunų.

93,3% gyventojų – stačiatikiai, priklausantys Moldavijos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5 % – judėjai. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.

Kalba

Valstybinė Moldavijos kalba – rumunų, priklausanti romanų kalbų grupei ir užrašyta lotyniškais rašmenimis. Šalyje daugiausiai šnekama rumunų kalbos moldavų subdialektu, paplitusiu ir šiaurės rytų Rumunijoje. Abiejose šalyse galioja vienodas bendrinės kalbos standartas.

1991 m. Moldavijos Nepriklausomybės deklaracija skelbia, kad šalies valstybinė kalba – rumunų. 1994 m. šalies Konstitucijoje buvo parašyta, kad valstybinė kalba – moldavų, užrašyta lotyniška abėcėle. 2013 m. gruodžio 5 d. Moldavijos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo skelbiama, kad Nepriklausomybės deklaracija yra pirminis dokumentas ir šalies valstybinė kalba – rumunų.

Rumunų kalbos pavadinimo problematika Moldovoje yra sąlygota ilgalaikio politinio ir istorinio Rumunijos ir Moldavijos atskirumo. Sąmoningas politinis siekis kurti atskirą moldavų kalbą – po 1940 m. TSRS okupacijos, Moldavijos TSR oficialiomis kalbomis paskelbtos moldavų ir rusų kalbos, rumunų kalbai sukurtas moldaviškas kirilicos raštas, į naujai kuriamą bendrinę kalbą įterpta daug archajinių slavų kilmės rumuniškų žodžių, naujų rusiškų skolinių. Atkūrusi nepriklausomybę Moldova grįžo prie lotyniško rašto.

2004 m. surašymo duomenimis, rumunų/moldavų kalba yra gimtoji daugiau kaip 76 % šalies gyventojų. 11,26 % gyventojų gimtoji kalba – rusų, 5,51 % – ukrainiečių, 4,07% – gagaūzų. Rusų kalba yra gimtoji dideliam skaičiui ne rusų tautybės Moldovos tautinių mažumų atstovų (ukrainiečių, gagaūzų, bulgarų). Ši kalba turi regioninės kalbos statusą Gagaūzijoje ir yra atsiskyrusios nepripažintos Padniestrės „lingua franca“.

Atsiskyrusi Padniestrė oficialiomis įvardija tris kalbas – moldavų (užrašytą kirilica), rusų ir ukrainiečių.

Kultūra

Tradiciniai Moldavijos kostiumai

Moldavijos kultūra yra glaudžiai susijusi su Rumunijos kultūrinėmis tradicijomis ir istorija, todėl joje galima rasti bizantiško paveldo, turkų ir slavų kultūros elementų.

Pirmosios knygos (religiniai tekstai) atsirado XVII a. viduryje. Įžymūs kultūros veikėjai – princas ir mokslininkas Dimitrie Cantemir (1673–1723 m.), istorikas ir filologas Bogdan P. Hasdeu (1836–1907 m.), rašytojas Ion Creangă (1837–1889 m.).

Muzika

Mioriţa – pastoralinė baladė (piemenų daina), vienas svarbiausių rumuniško ir moldaviško folkloro elementų.

Tarybiniais laikais moldaviška folklorinė muzika buvo plėtojama, bet buvo stengiamasi nepabrėžti moldavų ir rumunų panašumų.

Kahulo (Cahul) mieste vyksta muzikiniai festivaliai Draugų veidai (The Faces of Friends).

Sportas

Nacionalinis Moldavijos sportas yra imtynių rūšis tranta. Populiariausia sporto šaka – futbolas.

Kita informacija

• Moldavijos ryšiai
• Moldavijos transportas
• Moldavijos karinės pajėgos
• Moldavijos tarptautiniai santykiai
• Moldavijos šventės
• Turizmas Moldavijoje