Garona
| Garona | |
|---|---|
| Garona Tulūzoje | |
| Ilgis | 575 km |
| Baseino plotas | 56 000 km² |
| Vidutinis debitas | 680 m³/s |
| Ištakos | Pirėnai |
| Žiotys | Biskajos įlanka (Žironda) |
| Šalys | |
| Garona | |
Garona (pranc. Garonne, kat. Garona) – upė Ispanijoje ir Prancūzijoje. Išteka pačioje Ispanijos šiaurėje, Katalonijoje, Arano slėnyje, Pirėnų kalnuose. Teka daugiausia šiaurės vakarų kryptimi per Garonos žemumą (Akvitanijos baseiną). Įteka į Atlanto vandenyno Biskajos įlanką; kartu su Dordone sudaro Žirondos estuariją.[1]
Žemupyje vandenyno potvyniai sukelia priešpriešinę bangą. Vasarą patvinsta. Garonos vandens lygis labai svyruoja, aukščiausias žiemą, žemiausias vasarą. Vidutinis debitas 680 m³/s, didžiausias apie 8000 m³/s. Upės vanduo naudojamas drėkinimui. Laivyba (iki Bordo plaukia jūriniai laivai); Garona Pietų kanalu sujungta su Viduržemio jūra.[2]
Prie Garonos įsikūrę šie miestai: Vjelja (Ispanija), Sen Gaudenas, Murė, Tulūza, Kastelsarasinas, Aženas, Marmandas, Langonas, Bordo, Blajė, Verdonas prie Mero, Rojanas (Prancūzija).
Didžiausi intakai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Гаронна, Большая советская энциклопедия, T. VI (Газлифт—Гоголево). – Москва: Советская энциклопедия, 1971
- ↑ Garona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
